Manęs ir tavęs
Klaudija Audickaitė
9/8/20261 min read
Zvimbi mano galvoje. Ausyse. Suki ten ratus – pirmyn, atgal, aukštyn kojomis. Atrodo, mano smegenys tau išnuomojo prabangų butą be jokios sutarties. Ir, panašu, net neketina tavęs iškraustyti. Aš jau matau tave prieš akis. Tik tavo vaizdas pernelyg įžūlus – jis pats įeina, nusiauna batus, patogiai įsitaiso ant kėdės ir dar paklausia, ko aš taip nervinuosi.
Ak, tas tavo gražus kūnas... Kartais norisi jį suvalgyti. Ne taip, kaip meilės romanuose. Ne su rožėmis, žvakėmis ir lėtais bučiniais – čia ne kvepalų reklama. Norisi sukramtyti tave iki paskutinio garso. Trekšt. Trekšt. Kaulus – lyg saldžią kramtomąją gumą. Vien tam, kad pagaliau nutiltų tas erzinantis tavo tobulumas. O paskui tu tiesiog išnyktum. Puf. Kaip dūmas.
Iš tavęs liktų tik karikatūra. Nupieščiau ją ant balto lapo. Jau įsivaizduoju tai savo galvoje – per didelės akys, per daug pasitikėjimo savimi, per daug nuodėminga šypsena.
Pažiūrėčiau į ją. Ir vis tiek susinervinčiau.
Gal piešinys ir būtų nepadorus dėl nuogo kūno... Bet man labiausiai išsiskirtų tai, kad prie tavęs prilipę per daug visko – prisiminimų, kvapų, naktų, neištartų frazių. Per daug pornografijos. Per daug praeities. Per daug tavęs.
Kontaktai
El. paštas
Klaudija Audickaitė © Visos teisės saugomos.
Jei tau įdomu, kuo gyvenu, kaip gimsta nauji kūriniai ir kur vyksta artimiausi renginiai – prisijunk prie mano skaitytojų rato.
Kartą per mėnesį atsiųsiu trumpą laišką su svarbiausiomis naujienomis ir išskirtiniu žvilgsniu į mano kūrybos užkulisius.